Nors pacientai dažnai nori tiesinti tik matomus viršutinius dantis, ortodontinis gydymas beveik visada atliekamas abiejuose žandikauliuose. Taip yra todėl, kad svarbiausia gydymo dalis yra viršutinių ir apatinių dantų tarpusavio kontaktas (sąkandis). Tiesinant tik vieną lanką, dantys gali nebetikti vieni prie kitų, o tai sukeltų kramtymo problemų.
Šiuolaikinė ortodontija stengiasi išvengti dantų šalinimo. Tačiau esant dideliam vietos trūkumui (susigrūdimui) ar žandikaulio neatitikimui, kartais tai išlieka vienintelis būdas pasiekti stabilų ir estetišką rezultatą. Tai sprendžiama tik atlikus išsamią diagnostiką.
Kaina priklauso nuo pasirinkto metodo (metaliniai, keraminiai breketai ar kapos) ir atvejo sudėtingumo. Svarbu įvertinti, kad bendrą kainą sudaro ne tik aparatas, bet ir diagnostika, reguliarūs vizitai bei retencinės priemonės po gydymo. Tikslią sąmatą gydytojas pateikia sudaręs gydymo planą.
Ortodontinis gydymas galimas tik tada, kai dantenų ligos yra suvaldytos ir pasiekta remisija. Prieš pradedant tiesinimą, būtina periodontologo konsultacija. Tiesūs dantys vėliau netgi padeda lengviau palaikyti dantenų sveikatą, nes juos lengviau išvalyti.
Dažnai taip. Netaisyklingas sąkandis sukelia netolygų krūvį žandikaulio sąnariams ir raumenims, kas gali lemti lėtinius galvos, kaklo ar ausų skausmus. Suformavus taisyklingą sąkandį, krūvis pasiskirsto tolygiai ir simptomai dažnai palengvėja arba išnyksta.
Rekomenduojama kapas išsiimti prieš geriant bet kokius dažančius ar karštus gėrimus. Karštis gali deformuoti kapos plastiką, o kava, arbata ar vynas gali jas nudažyti, todėl kapos taps matomos. Vandenį nešiojant kapas galima gerti be apribojimų.
Pirmosiomis dienomis, kol liežuvis pripranta prie kapų, gali atsirasti minimalus šveplavimas. Tačiau dauguma pacientų prie jų pripranta per 2–3 dienas ir kalba tampa visiškai normali.
Taip, tai įmanoma. Plombos nėra kliūtis, o breketai gali būti klijuojami ir ant vainikėlių naudojant specialias medžiagas. Tačiau svarbu žinoti, kad dantų implantai nejuda, todėl jei implantas jau yra, ortodontinis gydymas bus planuojamas derinant kitų dantų judėjimą prie jo. Idealu ortodontinį gydymą atlikti prieš dantų implantaciją.
Patys breketai emalio negadina. Tačiau aplink juos lengviau kaupiasi apnašos. Jei higiena yra prasta, aplink breketus gali atsirasti baltos dėmės (demineralizacija) ar ėduonis. Todėl nešiojant breketus burnos higienai reikia skirti dvigubai daugiau laiko ir naudoti papildomas priemones (tarpdančių šepetėlius, vieno snopio šepetėlį, irigatorių).
Dantys turi „atmintį“ ir visą gyvenimą linkę grįžti į savo pradinę, netaisyklingą padėtį. Retencinis laikotarpis yra kritiškai svarbus, kad išsaugotumėte pasiektą rezultatą. Tam naudojama plona, nematoma vielutė vidinėje dantų pusėje arba specialios naktinės kapos.
Nešiojant breketus rekomenduojama vengti itin kieto maisto (riešutų, kietos duonos plutos, žalių morkų – jas geriau pjaustyti gabalėliais) bei lipnių produktų (guminukų, karamelės, kramtomosios gumos). Šie produktai gali atklijuoti breketą ar sulenkti ortodontinę vielą. Tiesinant dantis kapomis, mitybos apribojimų nėra, nes prieš valgant kapos išimamos.
Vieno „geriausio“ būdo nėra – viskas priklauso nuo klinikinio atvejo ir paciento gyvenimo būdo:
Taip! Nors vaikų ir paauglių žandikauliai yra plastiškesni, šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti puikių rezultatų bet kuriame amžiuje. Suaugusiems ortodontinis gydymas dažnai tampa būtinu žingsniu prieš dantų implantaciją ar protezavimą, siekiant sukurti taisyklingą vietą būsimiems dantims.
Gydymo trukmė yra individuali. Vidutiniškai ji trunka nuo 12 iki 24 mėnesių. Lengvesni atvejai, tiesinami kapomis, gali būti užbaigti per 6–9 mėnesius, o sudėtingos sąkandžio anomalijos gali reikalauti 2,5 metų ar ilgesnio gydymo. Tikslią trukmę gydytojas ortodontas nustatys po diagnostikos ir 3D planavimo.
Pati breketų uždėjimo ar kapų atidavimo procedūra yra visiškai neskausminga. Tačiau pirmąsias 3–7 dienas po aparato uždėjimo ar naujos kapos įsidėjimo gali būti jaučiamas tempimas, maudimas ar dantis „atbukimas“. Tai normali reakcija, rodanti, kad dantys pradėjo judėti. Diskomfortas praeina organizmui prisitaikius.
Jeigu plomba iškrenta arba lūžta, reikia kuo greičiau kreiptis į odontologą. Iki vizito reikėtų vengti valgyti per tą pusę, kur yra nuplombuotas dantis, ir rūpintis burnos higiena.
Kai kuriems pacientams po plombavimo gali atsirasti laikinas dantų jautrumas, kuris paprastai išnyksta per kelias dienas.
Po plombavimo rekomenduojama palaukti, kol praės nejautra. Jei naudojama šviesa kietinama kompozitinė plomba, galite valgyti iš karto po procedūros.
Plombuoti dantys neturi specialių priežiūros reikalavimų, tačiau svarbu laikytis geros burnos higienos ir reguliariai lankytis pas odontologą.
Plombų tarnavimo laikas priklauso nuo jų medžiagos, dantų įpročių ir burnos higienos. Kompozitinės plombos gali išlikti 5-10 metų, o metalinės plombos – dar ilgiau.
Vieno danties plombavimas paprastai užtrunka nuo 30 iki 60 minučių, priklausomai nuo plombos dydžio ir sudėtingumo.
Paprastai dantų plombavimas nėra skausmingas, nes procedūros metu naudojama vietinė nejautra. Po procedūros gali būti juntamas nedidelis diskomfortas ar jautrumas.
Dantų plombavimas yra odontologinė procedūra, kurios metu pažeistas danties audinys pašalinamas ir užpildomas specialia medžiaga, vadinama plomba, siekiant atkurti danties struktūrą ir funkciją.
Plombavimas reikalingas esant dantų ėduoniui (kariesui), dantų traumoms, nusidėvėjimui, estetinėms problemoms arba senų plombų pakeitimui.
Dažniausiai naudojamos medžiagos yra kompozitai (sintetinės dervos), amalgama, keramika, ir kartais aukso lydiniai. Pasirinkimas priklauso nuo plombavimo vietos, estetinių reikalavimų ir kainos.
Procedūra gali būti atliekama vos tik išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims (apie 6–7 gyvenimo metus) arba net anksčiau, jei pastebimas intensyvus apnašų kaupimasis ant pieninių dantukų. Vaikams procedūra atliekama itin švelniai – dažniausiai nenaudojant ultragarso, o tik rankinius instrumentus, specialius šepetėlius bei skanias poliravimo pastas. Tai taip pat puiki edukacija, mokanti vaiką teisingų burnos priežiūros įpročių.
Ignoruojant šią procedūrą, minkštosios apnašos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis, kurių šepetėliu nuvalyti nebeįmanoma. Po dantenomis besikaupiantys akmenys sukelia lėtinį uždegimą (gingivitą), kuris ilgainiui gali peraugti į periodontitą. Ši liga ardo aplink dantį esantį kaulą, dantis pradeda klibėti ir, laiku nesikreipus į specialistą, galima jų netekti.
„Air-Flow“ (arba smėliasrovė) yra modernus ir neskausmingas metodas, skirtas minkštosioms ir pigmentinėms apnašoms šalinti. Procedūros metu stipri suspausto oro, vandens ir specialių medicininių miltelių (pavyzdžiui, kalcio karbonato ar glicino) srovė efektyviai išvalo net sunkiausiai pasiekiamus tarpdančius bei dantenų kišenes, nepažeisdama dantų emalio.
Ne tik galima, bet ir būtina. Nešiojant breketus, aplink juos maisto likučiai ir apnašos kaupiasi kur kas sparčiau, o namų sąlygomis jas visiškai pašalinti yra itin sunku. Pacientams su breketais ar implantais profesionalią higieną rekomenduojama atlikti dažniau – kas 3–4 mėnesius, naudojant specialius, emalio ir implantų paviršiaus nebraižančius instrumentus bei švelnius poliravimo miltelius.
Tai dvi visiškai skirtingos procedūros. Burnos higiena yra gydomoji ir profilaktinė procedūra, kurios metu pašalinami dantų akmenys ir minkštosios apnašos, o dantys atgauna savo natūralų atspalvį (dažnai vizualiai pašviesėja, nes nuvalomas tabako ar kavos pigmentas). Dantų balinimas yra estetinė procedūra, kurios metu naudojamos specialios cheminės medžiagos (vandenilio peroksidas), siekiant pašviesinti patį danties emalį kelių tonų skirtumu. Balinimą galima atlikti tik po burnos higienos.
Taip, ir tai yra labai rekomenduojama! Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių dantenų jautrumas padidėja, todėl dažniau vystosi vadinamasis „nėščiųjų gingivitas“ (dantenų uždegimas). Saugiausia procedūrą atlikti antrajame nėštumo trimestre, tačiau esant poreikiui, ją galima saugiai atlikti viso nėštumo metu, iš anksto įspėjus specialistą.
Po procedūros rekomenduojama bent 2–3 valandas nevalgyti ir negerti nieko, išskyrus paprastą vandenį (ypač jei buvo taikoma fluoro aplikacija). Taip pat bent 24–48 valandas reikėtų laikytis „baltosios dietos“ – vengti stipriai dažančių maisto produktų ir gėrimų (kavos, juodosios arbatos, raudonojo vyno, burokėlių, uogų) bei susilaikyti nuo rūkymo, nes nuvalytas dantų paviršius yra imlesnis pigmentacijai.
Bendra rekomendacija sveiką burnos ertmę turinčiam suaugusiam žmogui – profesionalią burnos higieną atlikti bent kartą per pusmetį (2 kartus per metus). Tai optimalus laiko tarpas, per kurį namų sąlygomis nepasiekiamos apnašos nespėja padaryti rimtos žalos dantims ir dantenoms.Tačiau idealus procedūros dažnumas yra labai individualus. Yra tam tikros pacientų grupės, kurioms dėl specifinės burnos situacijos ar padidėjusios rizikos higieną rekomenduojama atlikti dažniau – kas 3–4 mėnesius (3–4 kartus per metus):
Profesionali burnos higiena yra visiškai saugi, neinvazinė ir audinius tausojanti procedūra, po kurios rimtų komplikacijų nebūna. Tačiau, priklausomai nuo pirminės jūsų dantų bei dantenų būklės, kelias dienas po vizito gali pasireikšti natūralios organizmo reakcijos:
Kaip palengvinti šiuos simptomus?Po procedūros kelias dienas rekomenduojama naudoti minkštą (Soft) dantų šepetėlį, jautriems dantims skirtą dantų pastą ir vengti itin karšto ar ledinio maisto. Jei jautrumas ar dantenų kraujavimas nepraeina ilgiau nei dvi savaites, reikėtų pasikonsultuoti su savo burnos higienistu.
Paprastai procedūra nesukelia skausmo, tačiau jautrumas gali kisti individualiai. Jeigu procedūra yra skausminga, higienistas gali naudoti vietinę nejautrą.
Įprastai profesionali burnos higiena trunka nuo 40 minučių iki 1 valandos. Tiksli procedūros trukmė yra labai individuali ir tiesiogiai priklauso nuo paciento dantų būklės, kietųjų (akmenų) bei minkštųjų apnašų kiekio ir dantenų jautrumo.Kas sudaro šį laiką:
Svarbi pastaba dėl išimčių:> Jei profesionali higiena nebuvo atlikta labai seniai, dantų akmenų kiekis yra itin didelis arba pacientas serga pažengusia periodonto liga, vieno vizito gali neužtekti. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti maksimalų komfortą ir procedūros kokybę, gydymas gali būti išskaidomas į du vizitus (pavyzdžiui, per pirmąjį vizitą išvalomas vienas žandikaulis, per antrąjį – kitas).
Profesionali burnos higiena padeda išvengti dantenų ligų, ėduonies, blogo kvapo iš burnos, bei ilgainiui gali užkirsti kelią dantų netekimui.
Ne, profesionali burnos higiena atliekama saugiai, naudojant specialias priemones, kurios nekenkia dantų emaliui.
Profesionali burnos higiena yra rekomenduojama kaip reguliari profilaktinė priemonė bent kartą per pusmetį (priklausomai nuo individualios situacijos – kas 3–6 mėnesius), siekiant išvengti dantenų ligų, ėduonies ir blogo kvapo.Tačiau yra nemažai specifinių atvejų, kada ši procedūra yra privaloma arba primygtinai rekomenduojama:
Profesionali burnos higiena – tai procedūra, kurią atlieka odontologas ar burnos higienistas, siekiant pašalinti kietas ir minkštas apnašas, akmenis bei poliruoti dantis, siekiant apsaugoti juos nuo įvairių ligų.
Taip, dantų balinimas nerekomenduojamas nėščioms ir žindančioms moterims, vaikams, žmonėms su alergijomis ar tam tikroms sveikatos būklėms.
Po procedūros reikėtų vengti maisto ir gėrimų, kurie gali dažyti dantis, bei rūkymo. Taip pat svarbu laikytis geros burnos higienos ir reguliariai tikrinti dantis pas odontologą.
Kaina gali svyruoti priklausomai nuo naudojamos balinimo medžiagos (Pvz Zoom! Ar Beyond), todėl svyruoja nuo 190 iki 350 eurų.
Rezultatas gali išlikti nuo kelių mėnesių iki kelių metų, priklausomai nuo asmens gyvenimo būdo ir burnos higienos.
Dažniausiai norimas rezultatas pasiekiamas per vieną ar kelias procedūras, priklausomai nuo pradinės dantų būklės ir norimo balinimo laipsnio.
Ne, dantų balinimas atliekamas saugiai, naudojant medžiagas, kurios nekenkia dantų emaliui.
Procedūra paprastai nesukelia skausmo, tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti laikinas dantų jautrumas.
Dantų balinimas odontologijos klinikoje paprastai apima specialios balinimo medžiagos tepimą ant d dantų paviršiaus, kuri aktyvuojama šviesa ar šiluma. Procedūra gali trukti nuo 30 minučių iki valandos.
Jeigu vaikas griežia dantis naktį, rekomenduojama pasitarti su odontologu, kad būtų išvengta galimo dantų pažeidimo ir paskirtas tinkamas gydymas ar apsaugos priemonė.
Vaikai, kaip ir suaugusieji, turėtų valyti dantis bent du kartus per dieną – ryte ir vakare prieš miegą.
Vaiką reikėtų mokyti valyti dantis nuo pat ankstyvo amžiaus, naudojant žaidimus, pavyzdžius ir interaktyvias priemones, kad procesas būtų smagus ir įtraukiantis.
Jeigu vaikui iškrenta arba yra sužeidžiamas dantis, svarbu nedelsiant kreiptis į odontologą. Jei įmanoma, reikėtų išsaugoti iškritusį dantį ir nedelsiant vykti į odontologijos kliniką.
Dantų šepetėlį reikėtų keisti kas 2-3 mėnesius arba anksčiau, jei šereliai išsilygina ar pasidaro nusidėvėję.
Taip, cukraus vartojimo apribojimas yra svarbus dantų sveikatos aspektas, nes cukrus skatina bakterijų augimą ir dantų ėduonį.
Ortodontinis gydymas gali būti rekomenduojamas, jei yra problemų su dantų ar žandikaulio išsidėstymu. Pirmasis ortodontinis vertinimas turėtų būti atliekamas apie 7 metų amžių.
Jei vaikas bijo odontologo, svarbu palaipsniui jį ruošti, kalbėti apie apsilankymą teigiamai ir rasti vaikams draugišką odontologą, kuris yra patyręs dirbant su vaikais.
Dantų ėduonies galima išvengti reguliariai valant dantis, ribojant saldžių ir rūgščių maisto produktų vartojimą ir reguliariai lankantis pas odontologą.
Dantų pastą su fluoru rekomenduojama pradėti naudoti nuo pirmojo dantuko dygimo, naudojant labai nedidelį kiekį.
Vaiką rekomenduojama nuvesti pas odontologą iki pirmojo gimtadienio arba per šešis mėnesius nuo pirmojo dantuko dygimo.
Kūdikio dantis reikėtų valyti švariu, drėgnu marlės gabalėliu arba minkštu dantų šepetėliu, naudojant nedidelį kiekį dantų pastos su fluoru.
Sveiki vaikų dantys yra svarbūs ne tik dėl tinkamo kramtymo ir kalbėjimo, bet ir dėl bendro sveikatos ir gerovės užtikrinimo.
Pašalinus dantį, gretimi dantys pradeda krypti į laisvą vietą, o žandikaulio kaulas toje vietoje ilgainiui pradeda tirpti (atrofuotis). Kad to išvengtumėte, defektą būtina atstatyti. Standartiškai implantaciją rekomenduojama planuoti praėjus 2–4 mėnesiams po šalinimo, kai kaulas duobutėje jau būna pakankamai sukietėjęs ir sugijęs. Kai kuriais atvejais galima ir momentinė implantacija (iškart rovimo metu).
Dantų higiena po operacijos yra būtina, kad burnoje nesikauptų infekciją galinčios sukelti bakterijos. Tačiau valyti reikia atsargiai: naudokite minkštą šepetėlį, operuotos vietos pirmąją dieną nelieskite, o likusius dantis valykite įprastai. Dantų pastos likučius išspjaukite švelniai, nuskalaukite burną tiesiog pasukiodami vandenį burnoje (be intensyvaus skalavimo judesio).
Tai chirurginė procedūra, leidžianti išsaugoti dantį, kai standartinis kanalų gydymas (ar pergydymas) nepadeda panaikinti lėtinio uždegimo židinio (cistos ar granulomos) ties šaknies viršūne. Operacijos metu chirurgas padaro nedidelį pjūvį dantenoje, pasiekia kaulą, pašalina uždegiminį židinį kartu su pačia danties šaknies viršūnėle, o šaknį užplombuoja retrogradiniu būdu.
Gingivektomija – tai dantenų krašto (vadinamojo dantenų „gaubto“) dalinis pašalinimas chirurginiu būdu. Kai protinis dantis išdygsta tik dalinai, virš jo susidaro dantenų kišenė, po kuria lengvai patenka maisto likučiai ir bakterijos, sukeliančios skausmingą uždegimą (perikoronaritą). Gingivektomija padeda visiškai apnuoginti danties vainikėlį, palengvina jo valymą ir padeda išvengti pasikartojančių infekcijų.
Tai viena dažnesnių pooperacinių komplikacijų, kai iš danties duobutės iškrenta arba ištirpsta apsauginis kraujo krešulys, ir kaulas lieka nuogas bei neapsaugotas. Tai sukelia stiprų, pulsuojantį skausmą, prasidedantį 3–4 parą po rovimo. Pajutus tokius simptomus, kontrolinio vizito metu gydytojas išvalo alveolę, suleidžia specialių vaistų ir atlieka procedūras uždegimui numalšinti.
Kontrolinis vizitas (kontrolė) po chirurginės procedūros leidžia gydytojui įvertinti žaizdos gijimo procesą, įsitikinti, ar nekyla uždegimas, ir, jei reikia, saugiai išimti chirurginius siūlus. Tai svarbi profilaktinė priemonė, užtikrinanti, kad pooperacinis periodas praeitų be komplikacijų.
Alveolės (danties šaknies duobutės) susiuvimas – tai procedūra, kai po danties pašalinimo dantenų kraštai sujungiami specialiais chirurginiais siūlais. Susiuvimas yra būtinas po sudėtingų ar operacinių šalinimų, taip pat siekiant sustabdyti kraujavimą, apsaugoti žaizdą nuo maisto likučių patekimo bei užtikrinti, kad stabiliai susiformuotų kraujo krešulys, kuris yra sėkmingo gijimo pagrindas.
Pati operacija, priklausomai nuo danties padėties sudėtingumo, gali trukti nuo 20 minučių iki valandos. Pirminis dantenų sugijimas trunka apie 7–14 dienų (tuomet išimami siūlai, jei buvo siūta, o siūlai - netirpstantys). Pilnas kaulinio audinio atsistatymas buvusio danties vietoje įvyksta per kelis mėnesius.
Anatomiškai viršutinio žandikaulio kaulas yra minkštesnis ir poringesnis, o viršutinių protinių dantų šaknys dažniausiai taisyklingesnės, todėl operacinis viršutinio protinio danties šalinimas mediciniškai yra paprastesnis ir greitesnis. Apatinio protinio danties operacinis šalinimas yra sudėtingesnis, nes apatinio žandikaulio kaulas yra labai tankus, o dantis dažnai būna visiškai ar dalinai pasislėpęs po dantenomis ar kaule (retinuotas). Be to, arti apatinių šaknų praeina svarbus žandikaulio nervas, reikalaujantis ypatingo chirurgo kruopštumo.
Protiniai dantys (tretieji krūminiai) dygsta vėliausiai, kai žandikaulyje dažnai jau nebėra laisvos vietos. Net jei dantis neskauda, jis gali augti kreivai, remtis į gretimą danto šaknį ir ją ardyti. Be to, dėl tolimos padėties juos sunku išvalyti, todėl aplink juos dažnai vystosi kariesas arba lėtiniai dantenų uždegimai. Profilaktinis šalinimas apsaugo nuo sudėtingesnių komplikacijų ateityje.
Po danties pašalinimo (ypač sudėtingo ar operacinio) nežymus patinimas ir maudžiantis skausmas yra natūrali organizmo reakcija, kuri intensyviausia būna 2–3 parą, o vėliau slūgsta. Skausmą galima malšinti gydytojo paskirtais vaistais. Tačiau, jei skausmas po kelių dienų ne mažėja, o stiprėja, patinimas sparčiai didėja, kyla temperatūra ar jaučiamas blogas kvapas iš burnos – būtina skubiai užsiregistruoti kontroliniam vizitui.
Pačios procedūros metu pacientas skausmo nejaučia, nes visada taikoma efektyvi vietinė nejautra (anestezija). Vienintelis dalykas, kurį galite jausti – tai trumpalaikis spaudimas ar tempimas gydytojui judinant dantį. Pacientams, jaučiantiems didelę baimę, chirurginės procedūros gali būti atliekamos taikant sedaciją.
Nesudėtingas danties šalinimas atliekamas tuomet, kai dantis yra gerai matomas burnos ertmėje, turi tiesias šaknis ir jį galima lengvai suimti standartiniais instrumentais. Sudėtingas danties šalinimas taikomas tada, kai dantis yra stipriai suiręs, nulūžęs ties dantenų ar net kaulo riba, turi kreivas, išsišakojusias šaknis arba yra įstrigęs kaule. Tokios procedūros metu gydytojui gali tekti danteną atkelti arba dantį dalinti į kelias dalis, kad šaknys būtų pašalintos saugiai ir visiškai.
Gydytojo odontologo tikslas visada yra išsaugoti natūralų dantį, tačiau šalinimas (rovimas) skiriamas tuomet, kai dantis yra negrįžtamai pažeistas. Pagrindinės priežastys: gilus, po dantena esantis lūžis, stipriai pažengęs periodontitas (kai dantis kliba), visiškas vainikėlio suirimas dėl karieso (kai nebeįmanoma suzaisti plombuojant ar protezuojant) arba stiprūs pūlingi uždegimai, keliantys pavojų bendrai sveikatai.
Implantai gali tarnauti ilgai, net visą gyvenimą, jei yra tinkamai prižiūrimi.
Dantų implantų priežiūra panaši į natūralių dantų priežiūrą - reguliarus dantų valymas, naudojant šepetėlį ir dantų siūlą, taip pat reguliarūs vizitai pas odontologą.
Taip, kai kurios sisteminės ligos, žalingi įpročiai (pvz., rūkymas) ar trūkumas žandikaulio kaulo gali būti kontraindikacijos dantų implantams.
Implantai gali tarnauti ilgai, net visą gyvenimą, jei yra tinkamai prižiūrimi. Tačiau jų tarnavimo laikas gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant paciento sveikatą, burnos higieną ir kt.
Titano implantai paprastai yra labai gerai toleruojami, tačiau retais atvejais gali kilti alerginių reakcijų.
Dantų implantai yra dirbtiniai dantų šaknų pakaitalai, paprastai pagaminti iš titano, kurie įstatomi į žandikaulio kaulą ir laiko dantų protezus ar vainikus.
Reikalinga reguliari burnos higiena, dantų valymas ir reguliarūs odontologo patikrinimai.
Taip, implantai atrodo ir jaučiasi kaip natūralūs dantys.
Taip, retais atvejais implantas gali neprigyti.
Galimos komplikacijos yra infekcija, kraujavimas, implantų neprigijimas ir kt.
Implantavimas gali būti reikalingas praradus vieną ar kelis dantis dėl traumos, infekcijos ar kitų priežasčių.
Implantacijos negalima atlikti esant aktyviai infekcijai, nekontroliuojamam diabetui ar kai trūksta pakankamo žandikaulio kaulo.
Labai retais atvejais implantai gali sukelti alergines reakcijas, tačiau dažniausiai jie yra labai gerai toleruojami.
Taip, kai kurios ligos ir būklės gali būti kontraindikacijos implantacijai.
Pasveikimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo kiekvieno paciento atvejo.
Kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant implantų skaičių, procedūros sudėtingumą ir kt.
Procedūra atliekama vietinės nejautros metu, kurios metu implantas įstatomas į žandikaulio kaulą.
Procedūra atliekama naudojant vietinę nejautrą, todėl pacientas nejaučia skausmo.
Ne, siūlų išėmimas yra visiškai neskausminga ir greita procedūra, atliekama praėjus 7–14 dienų po operacijos. Gydytojas specialiais steriliais instrumentais tiesiog perkerpa siūlo mazgelius ir juos ištraukia. Pacientas gali jausti tik švelnų kutenimą ar tempimą. Jei žaizda buvo susiūta tirpstančiais siūlais, vizitas vis tiek rekomenduojamas, kad gydytojas įvertintų gijimo kokybę.
mplanto persukimas – tai procedūra, kai dėl tam tikrų priežasčių (netinkamos pirminės krypties, nepakankamo pirminio stabilumo ar ankstyvo atmetimo požymių) įsriegtas implantas yra išsukamas ir to paties vizito metu arba po trumpo gijimo periodo įsriegiamas iš naujo, pakoreguojant jo padėtį žandikaulyje.
Incizija – tai chirurginis dantenų ar minkštųjų audinių įpjovimas. Ji dažniausiai atliekama skubos tvarka, kai burnos ertmėje susiformuoja pūlinys (abscesas). Atvėrus pūlinio židinį, pašalinami pūliai, numalšinamas audinių tempimas bei ūmus skausmas ir sustabdomas infekcijos plitimas į gilesnius veido audinius.
Perikoronitas – tai dantenų uždegimas, kylantis aplink nepilnai išdygusį dantį (dažniausiai protinį). Kadangi dantis išdygęs tik dalinai, virš jo susidaro dantenų „gaubtas“, po kuriuo kaupiasi maistas ir bakterijos, sukeliančios stiprų skausmą, tinimą ir sunkumą išsižioti. Perikoronito gydymo metu kišenė yra kruopščiai išplaunama antiseptiniais bei antibakteriniais tirpalais, skiriami vaistai, o esant poreikiui – chirurgiškai pašalinamas trukdantis dantenų kraštas arba pats dantis.
Tai antrasis dantų implantacijos etapas, atliekamas praėjus maždaug 2–6 mėnesiams po implanto įsriegimo (kai implantas jau būna pilnai suaugęs su kaulu). Šios trumpos procedūros metu chirurgas padaro minimalų pjūvį dantenose virš implanto ir uždeda specialią gijimo galvutę. Ji suformuoja gražų ir taisyklingą dantenų kontūrą, kad vėliau būtų galima kokybiškai uždėti protezą (vainikėlį).
Dantų implantų ilgaamžiškumui ir estetikai reikalingas ne tik tvirtas kaulas, bet ir storos, sveikos dantenos aplink jį. Jei paciento dantenos yra per plonos ar atsitraukusios (recesija), atliekamas dantenų storinimas graftu. Procedūros metu iš donoro vietos (dažniausiai paciento gomurio) saugiai atliekamas grafto paėmimas (nedidelio audinio gabalėlio atskyrimas) ir jis persodinamas į probleminę vietą aplink implantą ar dantį.
Chirurginių procedūrų (pavyzdžiui, kaulo priauginimo ar sinuso pakėlimo) metu apsauginė membrana yra būtina tam, kad atskirtų greitai augančius dantenų audinius nuo kur kas lėčiau besiformuojančio naujo kaulo. Membrana uždengia priaugintą kaulą, išlaiko jo formą ir apsaugo nuo infekcijų gijimo periodu. Priklausomai nuo klinikinės situacijos sudėtingumo ir defekto dydžio, gydytojas parenka atitinkamo tipo (I arba II) membraną.
Abi šios procedūros atliekamos viršutiniame žandikaulyje (krūminių dantų srityje), kai po viršutinio žandikaulio sinusu trūksta kaulo aukščio implantui įsriegti.
Kaulo augmentacija (arba kaulo tūrio atkūrimas) – tai chirurginė procedūra, kurios metu transplantuojamas nuosavas arba dirbtinis kaulas, siekiant sustorinti ar paaukštinti sunykusį žandikaulio kaulą. Ji reikalinga tuomet, kai paciento nuosavo kaulo neužtenka, kad būtų galima saugiai ir stabiliai įsriegti dantų implantą. Kaulas dažniausiai sunyksta po danties praradimo praėjus ilgesniam laikui, dėl traumų ar įsisenėjusio periodontito. Priklausomai nuo defekto dydžio, gali būti atliekama maža, vidutinė arba sudėtinga kaulo augmentacija.
Dantų higiena po operacijos yra būtina, kad burnoje nesikauptų infekciją galinčios sukelti bakterijos. Tačiau valyti reikia atsargiai: naudokite minkštą šepetėlį, operuotos vietos pirmąją dieną nelieskite, o likusius dantis valykite įprastai. Dantų pastos likučius išspjaukite švelniai, nuskalaukite burną tiesiog pasukiodami vandenį burnoje (be intensyvaus skalavimo judesio).
Tai chirurginė procedūra, leidžianti išsaugoti dantį, kai standartinis kanalų gydymas (ar pergydymas) nepadeda panaikinti lėtinio uždegimo židinio (cistos ar granulomos) ties šaknies viršūne. Operacijos metu chirurgas padaro nedidelį pjūvį dantenoje, pasiekia kaulą, pašalina uždegiminį židinį kartu su pačia danties šaknies viršūnėle, o šaknį užplombuoja retrogradiniu būdu.
Jei dantų susigrūdimas ar pasisukimas yra nežymus, estetinio plombavimo arba laminačių pagalba galima vizualiai išlyginti dantų lanką. Tačiau, jei dantų padėties defektai yra dideli ar netaisyklingas pats sąkandis, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į gydytoją ortodontą gydymui breketais arba kapomis. Estetinis gydymas neatstoja ortodontinio, tačiau gali tapti puikiu finišo akcentu po jo.
Griežimas dantimis sukelia milžiniškas apkrovas, dėl kurių tiek plombos, tiek keraminės laminatės gali skilti arba nukristi. Tačiau bruksizmas nėra griežta kontraindikacija. Pacientams, kurie linkę griežti dantimis, po estetinio gydymo yra privaloma pagaminti individualią apsauginę naktinę kapą, kuri apsaugo restauracijas miego metu.
Bet koks estetinis gydymas gali būti pradedamas tik visiškai sveikoje burnos ertmėje. Pirmiausia atliekama profesionali burnos higiena (likus bent kelioms dienoms iki procedūros). Taip pat turi būti sugydyti visi karieso pažeisti dantys, pakeistos nekokybiškos senos plombos ir įvertinta dantenų būklė (jos neturi kraujuoti ar būti patinusios).
Taip, jei norite, kad jūsų šypsena būtų šviesesnė, dantų balinimą būtina atlikti prieš estetinį gydymą (likus maždaug 2 savaitėms iki jo). Laminatės ir plombos po procedūros nebėra balinamos, todėl gydytojas jų spalvą pritaiko prie esamos jūsų natūralių dantų spalvos. Atlikus balinimą iš anksto, restauracijos bus pritaikytos prie jūsų naujo, šviesesnio atspalvio.
ompozitinės medžiagos yra šiek tiek imlesnės pigmentacijai ir apnašų kaupimuisi nei natūralus emalis ar keramika. Po procedūros rekomenduojama:
Taip, dažniausiai estetinį plombavimą (net ir restauruojant 4–6 priekinius dantis) galima atlikti per vieną ilgesnį vizitą (kuris gali trukti nuo 3 iki 5 valandų, priklausomai nuo dantų skaičiaus). Tai yra didelis šios procedūros privalumas, nes pacientas iš klinikos išeina jau su visiškai pasikeitusia šypsena.
Estetinis plombavimas – tai procedūra, kurios metu naudojant aukščiausios kokybės, sluoksniuojamus helio kompozitus (plombas) atkuriama natūrali dantų forma, spalva ir funkcija. Šis metodas idealiai tinka norint atstatyti nuskeltus ar nudilusius dantis, uždaryti nedidelius tarpus tarp dantų, paslėpti emalio defektus ar pakoreguoti nežymiai kreivą dantų padėtį netaikant ortodontinio gydymo.
Abu metodai turi savo privalumų, o pasirinkimas priklauso nuo jūsų tikslų bei biudžeto:
Kokybiškos keraminės laminatės, esant tinkamai burnos higienai ir reguliariems vizitams pas odontologą, vidutiniškai tarnauja nuo 10 iki 15 metų ir ilgiau. Skirtingai nuo natūralaus dantų emalio ar kompozitinių plombų, aukštos kokybės keramika laikui bėgant nekeičia spalvos, netamsėja, nesidažo nuo kavos, raudonojo vyno ar rūkymo ir nepraranda savo blizgesio.
Tai vienas didžiausių mitų. Šiuolaikinė estetinė odontologija yra maksimaliai tausojanti. Priklausomai nuo jūsų natūralių dantų padėties ir norimo rezultato, danties paviršius pašiaušiamas arba nušlifuojamas minimaliai (tik apie 0,3–0,5 mm) – tik tiek, kad laminatė natūraliai įsilietų į dantenų kontūrą ir dantis neatrodytų per storas. Kai kuriais atvejais (vadinamosios no-prep laminatės) dantų šlifuoti apskritai nereikia.
Lietuvoje terminai „laminatės“ ir „venyrai“ (angl. veneers) dažniausiai naudojami kaip sinonimai. Tai itin plonos (nuo 0,3 mm), individualiai gaminamos keramikos (porceliano) plokštelės, kurios klijuojamos ant priekinio dantų paviršiaus. Jos leidžia idealiai pakoreguoti dantų formą, uždaryti tarpus (diastemas), paslėpti nenuvalomas dėmes ir sukurti natūraliai atrodančią, Holivudo lygio šypseną.
Specialios priežiūros nereikia, tačiau rekomenduojama laikytis geros burnos higienos, vengti kietų maisto produktų ir reguliariai lankyti odontologą
Ne, laminatės nekenkia natūraliems dantims, tačiau prieš jų uždėjimą šiek tiek nušlifuojama dantų emalio. Šis procesas yra negrįžtamas
Tarnavimo laikas priklauso nuo laminatės medžiagos, paciento burnos higienos ir kitų veiksnių, tačiau paprastai jie tarnauja nuo 10 iki 15 metų arba dar ilgiau.
Kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant medžiagos tipą ir laminatės dydį,
Laminatės gali būti rekomenduojamos siekiant ištaisyti dantų spalvos pokyčius, pažeidimus, formos ar dydžio netolygumus.
Procedūra gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių vizitų pas odontologą.
Procedūra paprastai atliekama naudojant vietinę nejautrą, todėl skausmo jaučiama minimaliai arba visai nejaučiama.
Tai plonos porcelianinės arba kompozitinės plokštelės, kurios uždedamos ant dantų paviršiaus siekiant pagerinti jų estetiką.
Alerginės reakcijos yra retos, bet kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alergija tam tikroms medžiagoms, todėl svarbu informuoti odontologą apie bet kokias alergijas.
Jei protezas pažeidžiamas, reikia nedelsiant kreiptis į odontologą, kad jis galėtų jį sutaisyti arba pakeisti.
Dauguma pacientų prisitaiko prie naujų protezų per kelias savaites. Pradžioje gali kilti šiek tiek diskomforto, bet tai laikina būklė.
Šiuolaikiniai protezai yra pagaminti taip, kad jie atrodytų kuo labiau natūraliai ir harmoningai su paciento šypsena.
Yra tam tikrų maisto produktų, kurių reikėtų vengti su kai kuriais protezų tipais, bet daugelis žmonių su protezais gali valgyti beveik viską.
Odontologas atliks išsamų burnos tyrimą ir rekomenduos jums tinkamiausią protezavimo būdą.
Kaina gali skirtis priklausomai nuo protezų tipo, medžiagų ir klinikoje atliekamų procedūrų. Geriausia kreiptis į odontologą dėl individualios konsultacijos.
Su tinkama priežiūra, daugelis dantų protezų gali tarnauti dešimtmečiais. Tačiau jie gali reikalauti reguliarių patikrinimų ir korekcijų.
Laikotarpis priklauso nuo pasirinkto protezavimo būdo. Kai kurios procedūros gali būti atliktos per vieną vizitą, o kitos gali reikalauti kelių vizitų per kelias savaites.
Protezuoti dantys reikalauja reguliaraus valymo, taip pat gali būti rekomenduojama vengti tam tikrų maisto produktų.
Moderniomis technologijomis ir anestezijos būdais, dantų protezavimas dažniausiai yra beveik neskausmingas. Po procedūros gali būti šiek tiek diskomforto, kuris greitai praeina.
Pagrindiniai protezų tipai yra išimami (pilni arba daliniai) ir fiksuoti (tiltai, koronos, implantų pagrindu sukurti protezai).
Dantų protezavimas yra odontologinė procedūra, kurios metu trūkstami ar pažeisti dantys atkuriami naudojant protezus.
Dantų protezavimas gali būti reikalingas esant trūkstamiems dantims, dideliam dantų nusidėvėjimui, arba kai dantys pažeisti ir nebegali efektyviai atlikti savo funkcijų.
Siekiant, kad vizitas praeitų sklandžiai, rekomenduojame laikytis kelių taisyklių:
Priklausomai nuo naudoto anestetiko tipo, suleisto vaisto kiekio ir individualios medžiagų apykaitos, lūpų, žando ar liežuvio tirpimas gali trukti nuo 1,5 iki 4 valandų. Kol jaučiamas tirpimas, primygtinai rekomenduojame nieko nevalgyti ir negerti karštų gėrimų. Kadangi audiniai praranda jautrumą, kramtydami galite stipriai ir nepastebimai susižeisti (nusikąsti) lūpą, žandą ar liežuvį, o karštu gėrimu – nusiplikyti burnos gleivinę.
Šis jausmas (trumpalaikis širdies permušimas ar virpulys) yra visiškai normali ir trumpalaikė organizmo reakcija. Ją sukelia anestetiko sudėtyje esantis epinefrinas (adrenalinas), kuris yra būtinas, kad nuskausminimas veiktų stipriau ir ilgiau. Šis pojūtis paprastai praeina savaime per 2–5 minutes, vaistui pasiskirsčius audiniuose. Jei žinote, kad esate itin jautrūs adrenalinui arba jus kamuoja panikos priepuoliai, prieš procedūrą įspėkite gydytoją – jis parinks anestetiką be epinefrino.
Taip, gydyti dantis nėštumo ir žindymo metu ne tik galima, bet ir būtina, nes mamos jaučiamas ūmus skausmas ir stresas kenkia kūdikiui labiau nei vietinė nejautra. Nėščiosioms saugiausia procedūras planuoti antrajame trimestre. Tokiais atvejais specialistai renkasi specialiai subalansuotus anestetikus su minimalia adrenalino koncentracija (pavyzdžiui, Citocartin 40/0,005 mg/ml) arba vaistus visiškai be adrenalino (Scandonest). Šie vaistai veikia tik lokaliai, neprasiskverbia pro placentos barjerą ir nekenkia mažyliui, o maitinančioms mamoms nereikia nutraukti žindymo.
Mūsų klinikoje nenaudojami pasenę, lėtai veikiantys ar dažnai alergizuojantys vaistai (tokie kaip novokainas). Mes naudojame pažangiausius Europoje sertifikuotus vietinius anestetikus, kurių pagrindą sudaro artikainas ir mepivakainas. Šie vaistai pasižymi itin greita veikimo pradžia (suveikia per 1–3 minutes), stipriu audinių pralaidumu ir maksimaliu saugumu. Jie leidžia visiškai užblokuoti skausmo impulsus net ir esant stipriam dantenų ar danties nervo uždegimui.
Taip, visiškai saugus, nes šiuolaikinėje odontologijoje anestetikai parenkami individualiai. Dažniausiai naudojami efektyvūs vaistai su adrenalinu (epinefrinu), pavyzdžiui, Citocartin arba Ubistesin Forte, kurie sutraukia kraujagysles ir prailgina nuskausminimą. Tačiau pacientams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, sergantiems širdies ligomis ar patiriantiems stiprų nerimą, siūlome saugią alternatyvą – specialų anestetiką Scandonest (mepivakainą). Jo sudėtyje nėra adrenalino, todėl jis nedidina širdies susitraukimų dažnio ir nekelia pavojaus kraujotakos sistemai.