Pašalinus dantį, gretimi dantys pradeda krypti į laisvą vietą, o žandikaulio kaulas toje vietoje ilgainiui pradeda tirpti (atrofuotis). Kad to išvengtumėte, defektą būtina atstatyti. Standartiškai implantaciją rekomenduojama planuoti praėjus 2–4 mėnesiams po šalinimo, kai kaulas duobutėje jau būna pakankamai sukietėjęs ir sugijęs. Kai kuriais atvejais galima ir momentinė implantacija (iškart rovimo metu).

Dantų higiena po operacijos yra būtina, kad burnoje nesikauptų infekciją galinčios sukelti bakterijos. Tačiau valyti reikia atsargiai: naudokite minkštą šepetėlį, operuotos vietos pirmąją dieną nelieskite, o likusius dantis valykite įprastai. Dantų pastos likučius išspjaukite švelniai, nuskalaukite burną tiesiog pasukiodami vandenį burnoje (be intensyvaus skalavimo judesio).

Tai chirurginė procedūra, leidžianti išsaugoti dantį, kai standartinis kanalų gydymas (ar pergydymas) nepadeda panaikinti lėtinio uždegimo židinio (cistos ar granulomos) ties šaknies viršūne. Operacijos metu chirurgas padaro nedidelį pjūvį dantenoje, pasiekia kaulą, pašalina uždegiminį židinį kartu su pačia danties šaknies viršūnėle, o šaknį užplombuoja retrogradiniu būdu.

Gingivektomija – tai dantenų krašto (vadinamojo dantenų „gaubto“) dalinis pašalinimas chirurginiu būdu. Kai protinis dantis išdygsta tik dalinai, virš jo susidaro dantenų kišenė, po kuria lengvai patenka maisto likučiai ir bakterijos, sukeliančios skausmingą uždegimą (perikoronaritą). Gingivektomija padeda visiškai apnuoginti danties vainikėlį, palengvina jo valymą ir padeda išvengti pasikartojančių infekcijų.

Tai viena dažnesnių pooperacinių komplikacijų, kai iš danties duobutės iškrenta arba ištirpsta apsauginis kraujo krešulys, ir kaulas lieka nuogas bei neapsaugotas. Tai sukelia stiprų, pulsuojantį skausmą, prasidedantį 3–4 parą po rovimo. Pajutus tokius simptomus, kontrolinio vizito metu gydytojas išvalo alveolę, suleidžia specialių vaistų ir atlieka procedūras uždegimui numalšinti.

Kontrolinis vizitas (kontrolė) po chirurginės procedūros leidžia gydytojui įvertinti žaizdos gijimo procesą, įsitikinti, ar nekyla uždegimas, ir, jei reikia, saugiai išimti chirurginius siūlus. Tai svarbi profilaktinė priemonė, užtikrinanti, kad pooperacinis periodas praeitų be komplikacijų.

Alveolės (danties šaknies duobutės) susiuvimas – tai procedūra, kai po danties pašalinimo dantenų kraštai sujungiami specialiais chirurginiais siūlais. Susiuvimas yra būtinas po sudėtingų ar operacinių šalinimų, taip pat siekiant sustabdyti kraujavimą, apsaugoti žaizdą nuo maisto likučių patekimo bei užtikrinti, kad stabiliai susiformuotų kraujo krešulys, kuris yra sėkmingo gijimo pagrindas.

Pati operacija, priklausomai nuo danties padėties sudėtingumo, gali trukti nuo 20 minučių iki valandos. Pirminis dantenų sugijimas trunka apie 7–14 dienų (tuomet išimami siūlai, jei buvo siūta, o siūlai - netirpstantys). Pilnas kaulinio audinio atsistatymas buvusio danties vietoje įvyksta per kelis mėnesius.

Anatomiškai viršutinio žandikaulio kaulas yra minkštesnis ir poringesnis, o viršutinių protinių dantų šaknys dažniausiai taisyklingesnės, todėl operacinis viršutinio protinio danties šalinimas mediciniškai yra paprastesnis ir greitesnis. Apatinio protinio danties operacinis šalinimas yra sudėtingesnis, nes apatinio žandikaulio kaulas yra labai tankus, o dantis dažnai būna visiškai ar dalinai pasislėpęs po dantenomis ar kaule (retinuotas). Be to, arti apatinių šaknų praeina svarbus žandikaulio nervas, reikalaujantis ypatingo chirurgo kruopštumo.

Protiniai dantys (tretieji krūminiai) dygsta vėliausiai, kai žandikaulyje dažnai jau nebėra laisvos vietos. Net jei dantis neskauda, jis gali augti kreivai, remtis į gretimą danto šaknį ir ją ardyti. Be to, dėl tolimos padėties juos sunku išvalyti, todėl aplink juos dažnai vystosi kariesas arba lėtiniai dantenų uždegimai. Profilaktinis šalinimas apsaugo nuo sudėtingesnių komplikacijų ateityje.

Po danties pašalinimo (ypač sudėtingo ar operacinio) nežymus patinimas ir maudžiantis skausmas yra natūrali organizmo reakcija, kuri intensyviausia būna 2–3 parą, o vėliau slūgsta. Skausmą galima malšinti gydytojo paskirtais vaistais. Tačiau, jei skausmas po kelių dienų ne mažėja, o stiprėja, patinimas sparčiai didėja, kyla temperatūra ar jaučiamas blogas kvapas iš burnos – būtina skubiai užsiregistruoti kontroliniam vizitui.

Pačios procedūros metu pacientas skausmo nejaučia, nes visada taikoma efektyvi vietinė nejautra (anestezija). Vienintelis dalykas, kurį galite jausti – tai trumpalaikis spaudimas ar tempimas gydytojui judinant dantį. Pacientams, jaučiantiems didelę baimę, chirurginės procedūros gali būti atliekamos taikant sedaciją.

Nesudėtingas danties šalinimas atliekamas tuomet, kai dantis yra gerai matomas burnos ertmėje, turi tiesias šaknis ir jį galima lengvai suimti standartiniais instrumentais. Sudėtingas danties šalinimas taikomas tada, kai dantis yra stipriai suiręs, nulūžęs ties dantenų ar net kaulo riba, turi kreivas, išsišakojusias šaknis arba yra įstrigęs kaule. Tokios procedūros metu gydytojui gali tekti danteną atkelti arba dantį dalinti į kelias dalis, kad šaknys būtų pašalintos saugiai ir visiškai.

Gydytojo odontologo tikslas visada yra išsaugoti natūralų dantį, tačiau šalinimas (rovimas) skiriamas tuomet, kai dantis yra negrįžtamai pažeistas. Pagrindinės priežastys: gilus, po dantena esantis lūžis, stipriai pažengęs periodontitas (kai dantis kliba), visiškas vainikėlio suirimas dėl karieso (kai nebeįmanoma suzaisti plombuojant ar protezuojant) arba stiprūs pūlingi uždegimai, keliantys pavojų bendrai sveikatai.