Procedūra gali būti atliekama vos tik išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims (apie 6–7 gyvenimo metus) arba net anksčiau, jei pastebimas intensyvus apnašų kaupimasis ant pieninių dantukų. Vaikams procedūra atliekama itin švelniai – dažniausiai nenaudojant ultragarso, o tik rankinius instrumentus, specialius šepetėlius bei skanias poliravimo pastas. Tai taip pat puiki edukacija, mokanti vaiką teisingų burnos priežiūros įpročių.

Ignoruojant šią procedūrą, minkštosios apnašos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis, kurių šepetėliu nuvalyti nebeįmanoma. Po dantenomis besikaupiantys akmenys sukelia lėtinį uždegimą (gingivitą), kuris ilgainiui gali peraugti į periodontitą. Ši liga ardo aplink dantį esantį kaulą, dantis pradeda klibėti ir, laiku nesikreipus į specialistą, galima jų netekti.

„Air-Flow“ (arba smėliasrovė) yra modernus ir neskausmingas metodas, skirtas minkštosioms ir pigmentinėms apnašoms šalinti. Procedūros metu stipri suspausto oro, vandens ir specialių medicininių miltelių (pavyzdžiui, kalcio karbonato ar glicino) srovė efektyviai išvalo net sunkiausiai pasiekiamus tarpdančius bei dantenų kišenes, nepažeisdama dantų emalio.

Ne tik galima, bet ir būtina. Nešiojant breketus, aplink juos maisto likučiai ir apnašos kaupiasi kur kas sparčiau, o namų sąlygomis jas visiškai pašalinti yra itin sunku. Pacientams su breketais ar implantais profesionalią higieną rekomenduojama atlikti dažniau – kas 3–4 mėnesius, naudojant specialius, emalio ir implantų paviršiaus nebraižančius instrumentus bei švelnius poliravimo miltelius.

Tai dvi visiškai skirtingos procedūros. Burnos higiena yra gydomoji ir profilaktinė procedūra, kurios metu pašalinami dantų akmenys ir minkštosios apnašos, o dantys atgauna savo natūralų atspalvį (dažnai vizualiai pašviesėja, nes nuvalomas tabako ar kavos pigmentas). Dantų balinimas yra estetinė procedūra, kurios metu naudojamos specialios cheminės medžiagos (vandenilio peroksidas), siekiant pašviesinti patį danties emalį kelių tonų skirtumu. Balinimą galima atlikti tik po burnos higienos.

Taip, ir tai yra labai rekomenduojama! Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių dantenų jautrumas padidėja, todėl dažniau vystosi vadinamasis „nėščiųjų gingivitas“ (dantenų uždegimas). Saugiausia procedūrą atlikti antrajame nėštumo trimestre, tačiau esant poreikiui, ją galima saugiai atlikti viso nėštumo metu, iš anksto įspėjus specialistą.

Po procedūros rekomenduojama bent 2–3 valandas nevalgyti ir negerti nieko, išskyrus paprastą vandenį (ypač jei buvo taikoma fluoro aplikacija). Taip pat bent 24–48 valandas reikėtų laikytis „baltosios dietos“ – vengti stipriai dažančių maisto produktų ir gėrimų (kavos, juodosios arbatos, raudonojo vyno, burokėlių, uogų) bei susilaikyti nuo rūkymo, nes nuvalytas dantų paviršius yra imlesnis pigmentacijai.

Bendra rekomendacija sveiką burnos ertmę turinčiam suaugusiam žmogui – profesionalią burnos higieną atlikti bent kartą per pusmetį (2 kartus per metus). Tai optimalus laiko tarpas, per kurį namų sąlygomis nepasiekiamos apnašos nespėja padaryti rimtos žalos dantims ir dantenoms.Tačiau idealus procedūros dažnumas yra labai individualus. Yra tam tikros pacientų grupės, kurioms dėl specifinės burnos situacijos ar padidėjusios rizikos higieną rekomenduojama atlikti dažniau – kas 3–4 mėnesius (3–4 kartus per metus):

• Pacientams su ortodontiniais prietaisais: Nešiojant breketus ar ortodontines kapus, maisto likučiai ir minkštosios apnašos aplink juos kaupiasi itin sparčiai, o idealiai jas išvalyti namuose – tikras iššūkis.
  
• Turintiems dantų implantų, vainikėlių ar tiltų: Aplink implantus ir protezus esančių audinių priežiūra reikalauja ypatingo kruopštumo, nes čia kilęs uždegimas (periimplantitas) gali lemti implanto praradimą.
  
• Sergantiems periodonto ligomis: Pacientams, kuriems diagnozuotas periodontitas (parodontozė), dažnesni vizitai yra būtini lėtinio uždegimo kontrolei ir kaulo tirpimo stabdymui.
  
• Stipriems rūkaliams, gausiai vartojantiems kavą ar juodąją arbatą: Dėl šių įpročių ant dantų labai greitai formuojasi tamsus, kietas pigmentinis apnašas, kurį namų priemonėmis nuvalyti neįmanoma.
  
• Nėščiosioms: Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu dantenų uždegimo (gingivito) rizika išauga kelis kartus, todėl būsimoms mamoms profesionali priežiūra gali būti skiriama dažniau.

‍

Profesionali burnos higiena yra visiškai saugi, neinvazinė ir audinius tausojanti procedūra, po kurios rimtų komplikacijų nebūna. Tačiau, priklausomai nuo pirminės jūsų dantų bei dantenų būklės, kelias dienas po vizito gali pasireikšti natūralios organizmo reakcijos:

• Laikinas jautrumas: Pašalinus dantų akmenis, apsinuogina dantų kakleliai, kurie iki tol buvo „pasislėpę“ po apnašomis. Dėl to kelias dienas (kartais iki savaitės) dantys gali būti jautresni karštam, šaltam, saldžiam ar rūgščiam maistui bei gėrimams. Šis jautrumas praeina savaime.
  
• Nežymus dantenų kraujavimas ir sudirgimas: Jei prieš procedūrą turėjote daug akmenų, jūsų dantenos tikriausiai jau buvo apimtos uždegimo (paburkusios, raudonos). Jas išvalius, dantenų gijimo proceso metu, valant dantis namuose, dar 2–3 dienas pastebimas nedidelis kraujavimas ar maudimas yra visiškai normalu.
  
• „Tuštumos“ jausmas tarpdančiuose: Pacientai, kuriems buvo pašalintas didelis kiekis dantų akmenų, išvalytose vietose gali laikinai jausti neįprastas erdves. Tai natūralu – liežuvis tiesiog junta atsilaisvinusius jūsų natūralius tarpdančius.
  

Kaip palengvinti šiuos simptomus?Po procedūros kelias dienas rekomenduojama naudoti minkštą (Soft) dantų šepetėlį, jautriems dantims skirtą dantų pastą ir vengti itin karšto ar ledinio maisto. Jei jautrumas ar dantenų kraujavimas nepraeina ilgiau nei dvi savaites, reikėtų pasikonsultuoti su savo burnos higienistu.

Paprastai procedūra nesukelia skausmo, tačiau jautrumas gali kisti individualiai. Jeigu procedūra yra skausminga, higienistas gali naudoti vietinę nejautrą.

Įprastai profesionali burnos higiena trunka nuo 40 minučių iki 1 valandos. Tiksli procedūros trukmė yra labai individuali ir tiesiogiai priklauso nuo paciento dantų būklės, kietųjų (akmenų) bei minkštųjų apnašų kiekio ir dantenų jautrumo.Kas sudaro šį laiką:

• Paciento būklės įvertinimas: burnos ertmės apžiūra, probleminių vietų nustatymas.
  
• Akmenų šalinimas: kietųjų apnašų valymas ultragarsiniu skaleriu ir specialiais rankiniais instrumentais.
  
• Pigmento nuvalymas: įsisenėjusių kavos, arbatos ar rūkymo apnašų šalinimas pažangiu „Air-Flow“ (smėliasrovės) metodu.
  
• Poliravimas: dantų paviršių išlyginimas specialiomis pastomis ir šepetėliais (kad apnašos ateityje kibtų sunkiau).
  
• Edukacija: individualios burnos priežiūros priemonių parinkimas ir konsultacija.
  

Svarbi pastaba dėl išimčių:> Jei profesionali higiena nebuvo atlikta labai seniai, dantų akmenų kiekis yra itin didelis arba pacientas serga pažengusia periodonto liga, vieno vizito gali neužtekti. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti maksimalų komfortą ir procedūros kokybę, gydymas gali būti išskaidomas į du vizitus (pavyzdžiui, per pirmąjį vizitą išvalomas vienas žandikaulis, per antrąjį – kitas).

Profesionali burnos higiena padeda išvengti dantenų ligų, ėduonies, blogo kvapo iš burnos, bei ilgainiui gali užkirsti kelią dantų netekimui.

Ne, profesionali burnos higiena atliekama saugiai, naudojant specialias priemones, kurios nekenkia dantų emaliui.

Profesionali burnos higiena yra rekomenduojama kaip reguliari profilaktinė priemonė bent kartą per pusmetį (priklausomai nuo individualios situacijos – kas 3–6 mėnesius), siekiant išvengti dantenų ligų, ėduonies ir blogo kvapo.Tačiau yra nemažai specifinių atvejų, kada ši procedūra yra privaloma arba primygtinai rekomenduojama:

• Prieš kitą odontologinį gydymą: Dantų akmenų ir apnašų pašalinimas yra pirmasis žingsnis prieš pradedant karieso gydymą (plombavimą), nes tik ant švarių dantų gydytojas gali tiksliai parinkti plombos spalvą ir užtikrinti jos ilgaamžiškumą.
  
• Prieš chirurgines procedūras ir implantaciją: Švari burnos ertmė dramatiškai sumažina infekcijų riziką operacijos metu ir po jos (pavyzdžiui, traukiant dantis, sriegiant implantus ar atliekant dantenų plastiką).
  
• Prieš protezavimą ir estetinį plombavimą: Procedūra užtikrina, kad dantenų būklė būtų ideali (nebūtų paburkimo ar kraujavimo), o tai leidžia tiksliai nuimti dantų atspaudus ir idealiai pritaikyti būsimą protezą ar vainikėlį.
  
• Prieš dantų balinimą: Balinimo gelis negali prasiskverbti pro dantų akmenis ar pigmentines apnašas, todėl neatlikus higienos, balinimo rezultatas bus netolygus ir neefektyvus.
  
• Ortodontinio gydymo metu (nešiojant breketus / kapus): Aplink breketus maistas ir apnašos kaupiasi kelis kartus greičiau, todėl nešiojantiems ortodontinius prietaisus higieną rekomenduojama atlikti dažniau (kas 3–4 mėnesius).
  
• Sergant periodonto ligomis: Jei diagnozuotas gingivitas ar periodontitas, reguliari gilioji higiena yra pagrindinis būdas sustabdyti ligos progresavimą ir kaulo tirpimą.
  
• Planuojant nėštumą arba nėštumo metu: Dėl hormonų pokyčių nėščiosioms dažnai paūmėja dantenų uždegimai, todėl profesionali priežiūra apsaugo tiek būsimos mamos, tiek kūdikio sveikatą.

‍

Profesionali burnos higiena – tai procedūra, kurią atlieka odontologas ar burnos higienistas, siekiant pašalinti kietas ir minkštas apnašas, akmenis bei poliruoti dantis, siekiant apsaugoti juos nuo įvairių ligų.